Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 189 613 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 189 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Bibliotekos išorinis vaizdas

Šventosios Genovaitės biblioteka (pranc. Bibliothèque Sainte-Geneviève) – viena didžiausių Prancūzijos sostinės Paryžiaus universaliųjų ir viešųjų bibliotekų, orientuota į studentus. Biblioteka pavadinta miesto globėjos Šv. Genovaitės vardu, jos palaikai ilsisi kaimynystėje esančiame Panteone. Pastatas iškilęs V miesto apskrityje, ant Šv. Genovaitės kalvos. Virš dviejų milijonų knygų ir kt. saugomų vienetų. Direktorius François Michaud (nuo 2015 m.).

Pradžią bibliotekai davė knygų rinkinys VI a. įkurtoje Šv. Genovaitės abatijoje, viename iš labiausiai žinomų vienuolynų Paryžiuje. Daiktiniu įrodymu, patvirtinančiu šios vienuolyno bibliotekos egzistavimą, yra jos XII a. ekslibrisas, pažymėtas rankraštyje, dabar saugomame Suasono mieste. XIII a. sudarytas knygų katalogas aprėpė 226 tomus, jame liko neįtraukti liturginiai veikalai. XVIII a. biblioteka buvo viena iš nedaugelių, kuri tapo prieinama plačiajai visuomenei. Didžiosios prancūzų revoliucijos metu vienuolynas buvo uždarytas, 1790 m. biblioteka nacionalizuota ir pavadinta Panteono vardu (šie pasikeitimai išsilaikė iki pat Burbonų valdymo atstatymo). Jos rinkiniai tuo metu pasipildė 20 000 tomų, tai buvo įvarių uždarytų vienuolynų konfiskuotos knygų kolekcijos ir Napoleono karų grobiai iš užsienio. Prancūzijos karaliaus Karolio X įsaku nuo 1828 m. biblioteka pradėjo gauti naujai išleistų medicinos, teisės, filosofijos ir teologijos knygų privalomus egzempliorius; jos rinkiniai vėl tapo prieinami studentams ir eiliniams piliečiams. Nuo 1851 m. įsikūrė dabartiniame pastate, kuris paskelbtas istorinio paveldo objektu.

XIX a. vid. naujai statomuose pastatuose Europoje pradėtos naudoti plienines konstrukcijas. Jei tuo metu paruoštuose projektuose perdangą laikantys metaliniai elementai buvo slepiami plytų mūru arba patalpinami į nematomas vietas, tai Šv. Genovaitės bibliotekos architektas Henri Labrouste nuėjo priešingu keliu: plieninės kolonos ir arkos išdėstytos pabrėžtinai atvirai – pačioje skaityklos patalpoje. Toks 18431851 m. statomos bibliotekos konstrukcinis sprendimas iššaukė neigiamą žinovų kritiką, ypač juo liko nepatenkintas garsus XIX a. architektūros teoretikas Gotfrydas Zemperis (vok. Gottfried Semper). Vėliau požiūriai pasikeitė ir šiandieną bibliotekos erdvės lankytojus stebina savo lengvumu ir elegancija.

Fasadas primena italų renesanso stilių, pastato išorėje po arkiniais langais iškaltos 810 žymiausių poetų, mąstytojų ir mokslininkų pavardės. Tarp jų yra įrašytas ir Lietuvos istorijos tyrinėtojas, vyskupas ir poetas Adomas Naruševičius. Didžiąją pirmo aukšto dalį užima vestibiulis, jo abiejose pusėse įrengti tarnybinės patalpos ir knygų saugyklos. Visą 1780 m² ploto antrąjį aukštą užima Pagrindinė skaitykla. Tiesiog jos viduriu išstatyta 16 plieninių kolonų, į kurias (o taip pat į išorines sienas) remiasi 32 arkos, laikančios stogo konstrukcijas. Tarplangiuose sustatytos penkių metrų aukščio lentynos su knygomis (viršutinėse lentynose patalpintas knygas galima pasiekti keturiomis laiptinėmis užsilipus į antrą aukštą).

Daugiau…


Naujienos


rugsėjo 25 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Jūra, Karklė.JPG
Baltijos jūra rugsėjo vakarą ties Karkle
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Pirkia, past. XIX a. II-oje pusėje, Utenos raj.

Pirkiarytų aukštaičių ir dzūkų gyvenamasis namas, pagrindinis sodybos trobesys, rąstų sienomis, dvišlaičiu stogu (seniau stogas buvo keturšlaitis) su gonkelėmis prie pagrindinio įėjimo. Sudaro tokios pagrindinės patalpos: priemenė, pirkia, virtuvė, pirkaitė ir seklyčia (kamara). Dzūkų pirkių stogas – su čiukuru).

Pirkios patalpa – svarbiausia gyvenamojo namo dalis. Joje gaminamas valgis, valgoma, atliekami įvairūs namų ūkio darbai. Pirkioje ir miegama. Asla dažniausiai plūkta moliu. Pirkoje būna keturi – penki langai. Vienas svarbiausių pirkios įrengimų yra krosnis, skirta valgiui virti, duonai kepti, taip pat ir kambariui apšildyti. Šeimyninėje pirkioje prie durų būdavo krosnis, šviesiausiame kampe – stalas ir 2 ilgi suolai, kai kada audimo staklės, priešingame – lova.

Iš pradžių pirkios būdavo statomos dūminės, 2 dalių (šeimyninė pirkia ir priemenė), bet nuo XIX a. vid. įsigalėjo stačiakampio plano, 3–6 patalpų dvigalės pirkios, kurių vidus 2 skersinėmis sienomis padalytas į 3 dalis: šeimyninę pirkią, priemenę su kamara ir seklyčią. Didelių ūkių pirkios kryžminio plano – prie šono buvo pristatoma ūkinė šildoma pirkaitė daržovėms laikyti.

Aukštaičių pirkių statyboje aiškiai pabrėžiama simetrija. Langai pirkios fasaduose išdėstyti simetriškai. Pirkių svarbiausio fasado centrą ir pagrindinį įėjimą pabrėžia prieangiai. Langų rėmų, priekalčių ir langinių puošybiniai motyvai, jų spalvos daro pastatą raiškesnį. Aukštaitiškose pirkiose stogų plokštumos nėra dominuojančios. Jos paprastai užima pusę pastato aukščio. Pirkių išorės kompozicija lengvesnė (už trobą) savo proporcijomis, sienų plokštumos atviresnės ir labiau dominuojančios. Aukštaitiškame gyvenamajame name bei klėtyje gausiau dekoratyvinių elementų.

Stogo lentų skydai puošiami langeliais, vėtrungėmis, lėkiais. Sienas puošia langų antlangės ir palangės (būdinga plokščiojo kiaurapjūvio ornamentai), langinės, tapytos augaliniais raštais arba dažytos 2 spalvomis. XX a. pradžioje prie pirkių pagrindinių fasadų pradėta statyti puošnius įstiklintus prieangius (gonkeles); pirkios tradiciniai bruožai pradėjo nykti.

Šios savaitės iniciatyva yra liaudies architektūra.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga